Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ parengė ir išsiuntė raštą Lietuvos bankui ir Transporto priemonių draudikų biurui. Rašte buvo perspėjimai dėl susidariusios situacijos krovininių automobilių draudimo rinkoje, išdėstyti galimi padariniai ir reikalavimas kuo greičiau spręsti privalomosios civilinės atsakomybės kainų klausimą.

Pastebima, jog padėtis dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir toliau prastėja. Vežėjų pateikti duomenys rodo, jog per 2016 metus draudimo įkainiai pakilo daugiau nei ketvirtadaliu. Šiuo metu draudimo poliso kaina, priklausomai nuo daugybės veiksnių, gali siekti net iki 8000 eurų.

Asociacija minėtas institucijas įspėjo, jog nerimą keliančios tendencijos ir toliau matomos, tad gali atsirasti neišsprendžiamų pasekmių Lietuvos transporto sektoriui, kuris šią dieną sudaro apie 13% viso valstybės BVP. Vien kelių transportas sudaro beveik pusę  – 6 proc. BVP.

Dėl itin aukštų privalomojo draudimo kainų Lietuvos vežėjai tampa mažiau konkurencingi nei kitų šalių vežėjai, todėl krenta ir eksporto rinka. Taip pat imama dažniau registruoti krovininius automobilius kitose valstybėse, kartais kartu emigruoja ir visas verslas, tad sumokami mokesčiai ne į Lietuvos biudžetą. Yra žinoma, kad dalis vežėjų rizikuoja ir negalėdami susimokėti už draudimą dirba be jo.

Vežėjai susiduria su nesąžiningomis draudimo paslaugomis. Esant prievolei draustis, tačiau nesant aiškiai draudimo rinkos kontrolei, iš kelių draudimų bendrovių dalis pasiūlymų nepateikia, o dalis pateikia visiškai skirtingus pasiūlymus, tad nėra realios konkurencijos, kuri ir iškreipia kainas. Vežėjų teigimu, rinkoje realiai veikia vos dvi draudimo kompanijos.

Didelį nepasitenkinimą lemia ir tai, jog šių metų rudenį Seimo Biudžeto ir finansų komitete užstrigo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo tikimąsi nustatyti taisykles draudimo įmokos apskaičiavimui. Kuomet pataisos buvo įregistruotos buvo juntamas kainų stabilizavimasis, tačiau užstrigus projektui kainos vėl ėmė augti.

Patys draudikai motyvuoja savo įkainius dideliu vežėjų rizikingumu, tačiau pripažįsta, jog kaimyninėse šalyse draudimas yra pigesnis. Žalos Lietuvoje nėra aiškiai valdomos, apmokamos beveik visos pretenzijos, nesigilinant, ar jos pagrįstos, ar ne.