Šių metų gruodžio 20 dieną buvo užbaigtas paskutinis Vakarinio aplinkkelio sostinėje etapas, kuris sujungė ypatingai svarbius ir intensyvius kelius Vilniaus – Kaunas ir Vilnius – Panevėžys.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, jog tai vienas didžiausių infrastruktūrinių projektų Vilniuje pastaraisiais metais. Naujasis kelias yra ypatingai svarbus tiek daugybei Vilniaus gyventojų, tiek ir tranzitu pro sostinę važiuojantiems vairuotojams. Planuojama, jog pagerės paralelinių gatvių laidumas, bus palankesnės sąlygos tiek privačiam, tiek ir viešajam transportui aplinkinėse gatvėse, mažės oro tarša ir avaringumas. Teigiamus pokyčius ypatingai turėtume pastebėti Laisvės prospekte.

Nuo 2009 m. pradėtas tiesti aplinkkelis buvo padalintas į tris etapus. Paskutiniuoju etapu nutiesta 5,4km ilgio atkarpa nuo Ozo g. iki Ukmergės g., kurioje aplinkkelis įsilieja į magistralinį kelią Vilnius – Panevėžys. Trečiuoju etapu nutiesto kelio plotis svyruoja nuo 20 iki 32,5 metro, yra nuo 4 iki 6 eismo juostų, kurių plotis po 3,75 m.

Pradėjus trečiąjį ruožą tiesti 2015 metais pasiekta puikių rezultatų: pastatyti 6 viadukai automobiliams ir 1 pėstiesiems, paklota 178 tūkst. kv. m. asfaltbetonio dangos, įrengta 1260 šviestuvų, 587 kelio ženklai, lietaus nuotekų tinklai, rekonstruota aukštos įtampos elektros linija, kuri paslėpta po žeme. Vairuotojų kontrolei įrengti 4 greičio matuokliai.

Gera žinia ir dėl leistino greičio – atidarius trečiąjį ruožą aplinkkelyje padidintas leistinas greitis iki 90 km/h, išskyrus kelias vietas, kuriose ribojama iki 70 km/h. Taip nuspręsta atsižvelgus į žmonių pastabas ir pasitarus su ekspertais, kurie teigė neįžvelgiantys realaus didesnio greičio šiame kelyje pavojaus. Tai turėtų paspartinti transporto priemonių srautą.

Vilniaus vakarinis aplinkkelis įvertintas apie 204 mln. eurų. Bendras kelio ilgis – 12,6 km.